*alt_site_homepage_image*
En

Aplinkos apsaugos agentūra – tarp ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ edukacinių partnerių

Taršos prevencija, Vanduo, Visos naujienos

Aplinkos apsaugos agentūra – tarp ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ edukacinių partnerių

Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Reaguodami į tokią situaciją, ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ nariai 2024 metų pavasarį leisis į beprecedentę kelionę pėsčiomis aplink Baltijos jūrą. Unikali 6000 km ekspedicija aplink Baltijos jūrą truks apie 9 mėnesius. Prie ekspedicijos edukacinių partnerių jungiasi ir Aplinkos apsaugos agentūra.

Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ tikslas – informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų būklę, ugdyti išsaugojimo kultūrą, atkreipti dėmesį į žmogaus veiklos įtaką gamtai, supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. Keliaujant skirtingose šalyse vyks šviečiamojo pobūdžiu renginiai bendradarbiaujant su vietos organizacijomis, bus organizuojamos gyvosios laboratorijos su mokslininkais, diskusijos, paskaitos, susitikimai.

Anot jūrų biologės, projekto mokslo partnerių koordinatorės Lauros Stukonytės, jau kurį laiką mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl neraminančios Baltijos jūros būklės ir jos mums teikiamų dovanų ateities. Menkas Baltijos jūros susisiekimas su vandenynu lemia itin lėtą vandenų atsinaujinimą. Tai reiškia, kad visa ten atsidurianti tarša užsilieka ilgam, ilgainiui nuodydama ekosistemas. Dėl šios priežasties, mūsų jūra yra tarsi pacientas, reikalaujantis ypatingos priežiūros. „Baltijos jūra patiria spaudimą dėl daugybės veiksnių – tiek klimato kaitos, tiek intensyvios žvejybos, o prie viso to prisideda ir vis dar sunkiai kontroliuojama tarša. Viena pagrindinių taršos keliamų Baltijos jūros „ligų“ – azoto ir fosforo pertekliaus keliama eutrofikacija, dėl kurios jūroje formuojasi milžiniškos negyvosios zonos, kuriose gyvybei trūksta deguonies. Per netvaraus žemės ūkio bei nepakankamai išvalytų gamyklų ir namų ūkių nuotekas, aplinkai pavojingi teršalai jūrą pasiekia net iš tolimiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Vandens organizmai šiandien kenčia dėl eutrofikacijos mažėjančio deguonies kiekio, taip pat vandenį pasiekiančių vaistinių medžiagų, pesticidų bei mikroplastiko dalelių“, – teigia L. Stukonytė.

Daugiau apie iniciatyvą - ČIA.

Informacija atnaujinta: 2023-10-26